turstelėti

tùrstelėti, -ėja (-ia), -ėjo intr. LTII70 1. Vlkv, Vv kiek atkišti užpakalį, pasitursinti: Nugręžė Juliui nugarą ir kilstelėjus sijoną turstelėjo į jo pusę A.Vaičiul. 2. ką padaryti atkišant užpakalį, pasitursinant, tūptelėti, kluptelėti, linktelėti ir pan.: Kad kožnas tiktai žiūria turstelėt (atsisėsti) Skr. Kepurę nusiėmęs bailiai, visiems turstelėj[o] dailiai V.Kudir. Vienas kitas turstelėjo ant vieno kelio V.Myk-Put. 3. kiek paeiti, žengtelėti pasitursinusiam: Turstelės kelis žingsnius į šalį Vaižg.